Fimozė – tai būklė, kai apyvarpė yra per siaura ir jos neįmanoma pilnai atsmaukti nuo varpos galvutės. Suaugusiems vyrams ši būklė dažniausiai savaime nepraeina. Priklausomai nuo stadijos gali būti taikomas konservatyvus gydymas arba chirurginis gydymas – apipjaustymas (cirkumcizija).
Jeigu fimozė sukelia skausmą, uždegimus ar higienos problemas – rekomenduojama urologo konsultacija.
Fimozė yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vyrai kreipiasi į gydytoją urologą. Nors pradžioje simptomai gali atrodyti nežymūs, ilgainiui ši būklė gali progresuoti ir sukelti vis daugiau diskomforto kasdieniame gyvenime.
Kas yra fimozė?
Fimozė – tai apyvarpės susiaurėjimas, kai jos neįmanoma pilnai atsmaukti nuo varpos galvutės.
Vaikystėje tai dažnai yra normali fiziologinė būklė, tačiau suaugusiems vyrams ji gali sukelti:
- diskomfortą;
- skausmą erekcijos metu;
- pasikartojančius uždegimus;
- higienos sunkumus;
- neigiamą įtaką lytiniam gyvenimui.
Dažniausios priežastys:
- pasikartojantys uždegimai;
- randėjimas;
- odos ligos;
- traumos;
- cukrinis diabetas.
Negydoma fimozė dažniausiai progresuoja.
Svarbu suprasti, kad suaugusiems vyrams atsiradusi fimozė dažniausiai nėra tik laikinas nepatogumas. Daugeliu atvejų apyvarpės susiaurėjimas laikui bėgant didėja, todėl ankstyvas įvertinimas leidžia parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Kaip suprasti, kad tai fimozė?
Dažniausi simptomai:
- nepavyksta pilnai atsmaukti apyvarpės;
- skausmas erekcijos metu;
- odos plyšimai ar kraujavimas;
- pasikartojantys uždegimai;
- paraudimas, patinimas;
- apsunkinta higiena;
- diskomfortas lytinių santykių metu;
- deginimo ar tempimo pojūtis.
Simptomai dažnai vystosi palaipsniui, todėl problema ilgai ignoruojama.
Neretai pacientai prisitaiko prie atsiradusių simptomų ir ilgą laiką vengia kreiptis pagalbos. Vis dėlto net ir nedideli simptomai gali būti pirmieji progresuojančios fimozės požymiai.
Dažniausia pacientų klaida
Dažniausia klaida – laukti, kol problema „praeis savaime“.
Praktikoje pacientai dažniausiai kreipiasi tik tada, kai:
- atsiranda skausmas erekcijos metu;
- kartojasi uždegimai;
- pradeda plyšinėti apyvarpė;
- apyvarpės nebeįmanoma atsmaukti.
Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau gydymo galimybių be operacijos.
Gydytojo urologo-seksologo, medicinos mokslų daktaro Mindaugo Danilevičiaus praktikoje būtent uždelstas kreipimasis yra viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientams galiausiai prireikia chirurginio gydymo.
Ar fimozė gali praeiti savaime?
Vaikams fiziologinė fimozė dažnai išnyksta natūraliai augant.
Suaugusiems vyrams randinė fimozė savaime paprastai nepraeina.
Jei apyvarpė siaurėja, atsiranda plyšimai ar uždegimai – rekomenduojama urologo konsultacija.
Dėl šios priežasties svarbu ne tik stebėti simptomus, bet ir laiku įvertinti, ar nėra susiformavusių randinių pakitimų.
Kokios gali būti komplikacijos?
Negydoma fimozė gali sukelti:
- pasikartojančius uždegimus;
- progresuojantį randėjimą;
- skausmingus lytinius santykius;
- higienos problemas;
- šlapinimosi sutrikimus;
- parafimozę.
Kas yra parafimozė?
Parafimozė – tai būklė, kai atsmaukta apyvarpė užstringa už varpos galvutės ir nebegali būti grąžinta į normalią padėtį.
Tai skubi būklė, reikalaujanti neatidėliotinos urologo pagalbos.
Nors parafimozė pasitaiko rečiau, tai viena rimčiausių fimozės komplikacijų, todėl atsiradus tokiems simptomams rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kaip diagnozuojama fimozė?
Diagnozė nustatoma gydytojo urologo konsultacijos metu.
Vertinama:
- apyvarpės būklė;
- randėjimo laipsnis;
- uždegimo požymiai;
- komplikacijų rizika;
- gydymo galimybės.
Daugeliu atvejų pakanka klinikinės apžiūros.
Konsultacijos metu taip pat aptariama, ar galima konservatyvi terapija, ar efektyvesnis sprendimas būtų chirurginis gydymas.
Ar visada reikalinga operacija?
Ne.
Lengvesniais atvejais taikomas konservatyvus gydymas:
- vietiniai tepalai;
- apyvarpės tempimo pratimai;
- uždegimo gydymas.
Tačiau esant randinei fimozei konservatyvus gydymas dažniausiai tampa neefektyvus.
Tokiais atvejais rekomenduojamas chirurginis gydymas.
Gydymo taktika visuomet parenkama individualiai, atsižvelgiant į simptomus, ligos stadiją ir paciento lūkesčius.
Kada operacija dažniausiai neišvengiama?
Chirurginis gydymas dažniausiai rekomenduojamas, kai:
- susiformuoja randinė fimozė;
- apyvarpė nebeatsismaukia;
- kartojasi uždegimai;
- atsiranda plyšimai;
- konservatyvus gydymas neefektyvus.
Tokiais atvejais efektyviausias sprendimas yra cirkumcizija.
Fimozės operacija (cirkumcizija)
Cirkumcizija – tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama susiaurėjusi apyvarpė.
Pagrindiniai privalumai:
- pašalinama fimozės priežastis;
- sumažėja uždegimų rizika;
- pagerėja higiena;
- sumažėja diskomfortas;
- pasiekiamas ilgalaikis rezultatas.
Operacija dažniausiai atliekama dienos chirurgijoje, taikant vietinę nejautrą.
Tai vienas dažniausiai atliekamų ir geriausiai ištirtų chirurginių gydymo metodų urologijoje.
Staplerinė cirkumcizija – modernus metodas
Cirkumcizija stapleriu – tai moderni apipjaustymo technika, kai naudojamas specialus vienkartinis instrumentas (stapleris).
Procedūros metu:
- pašalinama perteklinė apyvarpė;
- suformuojama tolygi siūlės linija;
- užtikrinama gera kraujavimo kontrolė.
Pacientai dažniausiai renkasi šį metodą dėl:
- estetiškesnio rezultato;
- tolygesnės pjūvio linijos;
- trumpesnės operacijos trukmės;
- greitesnio gijimo;
- mažesnio diskomforto po operacijos.
Medicinos mokslų daktaras Mindaugas Danilevičius buvo vienas pirmųjų gydytojų Lietuvoje pradėjusių taikyti staplerinės cirkumcizijos metodiką. Sukaupta klinikinė patirtis leidžia pacientams pasiūlyti šiuolaikišką ir estetiškai patrauklų gydymo sprendimą.
Daugiau apie staplerinę cirkumciziją skaitykite paspaudę čia..
Fimozės nuotraukos
Dėl pacientų privatumo viešai klinikinių nuotraukų neskelbiame.
Konsultacijos metu galima susipažinti su anoniminiais klinikiniais pavyzdžiais (nuotraukų albumu), kurie padeda suprasti ligos stadijas ir gijimo eigą.
Tokie klinikiniai pavyzdžiai dažnai padeda pacientams geriau suprasti savo būklę ir realistiškai įvertinti galimus gydymo rezultatus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Atliekama su vietine nejautra, todėl skausmas minimalus.
20–40 minučių.
Po kelių dienų, jei darbas nėra sunkus, fizinis.
Po 3–4 savaičių.
Dažniausiai po 3–4 savaičių arba visiškai sugijus žaizdai.
Taip, tačiau jis paprastai plonas, estetiškas, minimalus ir laikui bėgant tampa vis mažiau pastebimas.
- Ar fimozė operuojama vyresniame amžiuje?
- Negaliu atsmaukti apyvarpės – kur kreiptis?
- Apsinuogina tik varpos galvutė – ar reikalingas apipjaustymas?
- Kokia nejautra taikoma fimozės operacijos metu?
- Ar verta apipjaustyti berniukus?
- 5 metų vaikui neatsismaukia apyvarpė – ar tai normalu?
- Kada po apipjaustymo galima turėti lytinių santykių?
- Po apipjaustymo varpos galvutė labai jautri – ar tai laikina?
- Po fimozės operacijos sunku šlapintis Plyšo apyvarpės pasaitėlis – ką daryti?
- Po pasaitėlio operacijos atsirado įplyšimas – ar tai normalu?
- Ar apyvarpės susiaurėjimas gali sukelti erekcijos sutrikimus?
Daugiau skaitykite čia: