Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – viena dažniausių virusinių infekcijų pasaulyje. Nors dažniausiai apie ŽPV kalbama moterų kontekste, ši infekcija aktuali ir vyrams. ŽPV gali sukelti lytinių organų karpas, gleivinių pakitimus bei būti susijęs su varpos, išangės ar burnos ir ryklės vėžiu.
Daugelis vyrų net nežino, kad yra užsikrėtę ŽPV, nes infekcija ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.
Kas yra ŽPV?
ŽPV (žmogaus papilomos virusas) – tai daugiau nei 200 skirtingų viruso tipų grupė. Dalis jų priskiriami mažos rizikos tipams ir dažniausiai sukelia karpas, o aukštos rizikos ŽPV tipai gali būti susiję su ikivėžiniais ar vėžiniais pakitimais.
Dažniausiai aptariami aukštos rizikos tipai:
- ŽPV 16;
- ŽPV 18.
Būtent šie tipai dažniausiai siejami su onkologiniais susirgimais.
Kaip užsikrečiama ŽPV?
ŽPV dažniausiai perduodamas:
- lytinių santykių metu;
- oralinio sekso metu;
- per odos kontaktą intymiose vietose;
- net ir nesant matomų simptomų.
Prezervatyvai sumažina užsikrėtimo riziką, tačiau visiškai nuo ŽPV neapsaugo, nes virusas gali būti perduodamas ir per odos kontaktą.
Kokie ŽPV simptomai vyrams?
Dalis vyrų nejaučia jokių simptomų. Tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti:
- smulkūs odos dariniai ar karpos ant varpos;
- pakitimai kapšelio srityje;
- karpos aplink išangę;
- niežėjimas ar diskomfortas;
- gleivinės pakitimai.
Kai kurios karpos gali būti labai mažos ir pastebimos tik gydytojo apžiūros metu.
Kaip atrodo ŽPV karpos?
ŽPV sukeltos karpos dažniausiai būna:
- minkštos;
- odos spalvos arba rausvos;
- pavienės arba susitelkusios grupėmis;
- kartais primena žiedinio kopūsto paviršių.
Jos gali atsirasti ant:
- varpos;
- apyvarpės;
- kapšelio;
- kirkšnių;
- išangės srityje.
Ar ŽPV vyrams pavojingas?
Daugeliu atvejų organizmas virusą pašalina savaime. Tačiau tam tikri aukštos rizikos ŽPV tipai gali būti susiję su:
- varpos vėžiu;
- išangės vėžiu;
- burnos ir ryklės vėžiu.
Todėl pastebėjus odos ar gleivinės pakitimus rekomenduojama kreiptis į gydytoją urologą.
Kaip diagnozuojamas ŽPV?
ŽPV diagnozė dažniausiai nustatoma:
- gydytojo apžiūros metu;
- įvertinus odos ar gleivinės pakitimus;
- kai kuriais atvejais atliekant biopsiją;
- atliekant ŽPV tyrimą PGR metodu.
Kaip gydomas ŽPV?
Specifinio gydymo, kuris visiškai pašalintų virusą iš organizmo, nėra. Dažniausiai gydomi viruso sukelti pakitimai.
Taikomi gydymo metodai:
- karpų šalinimas lazeriu;
- elektrokoaguliacija;
- krioterapija;
- medikamentinis gydymas;
- chirurginis šalinimas.
Gydymo metodas parenkamas individualiai pagal pažeidimų vietą, kiekį ir dydį.
Ar galima sumažinti užsikrėtimo riziką?
Riziką sumažinti gali:
- vakcinacija nuo ŽPV;
- saugesni lytiniai santykiai;
- reguliarūs profilaktiniai patikrinimai;
- ankstyvas pakitimų gydymas.
Vakcinacija rekomenduojama tiek vyrams, tiek moterims.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ŽPV
Taip. Daugeliui vyrų ŽPV infekcija ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali net nežinoti, kad yra užsikrėtęs.
ŽPV karpos dažniausiai būna minkštos, odos spalvos arba rausvos, kartais primena žiedinio kopūsto paviršių. Jos gali atsirasti ant varpos, apyvarpės, kapšelio ar aplink išangę.
Tam tikri aukštos rizikos ŽPV tipai gali būti susiję su varpos, išangės bei burnos ir ryklės vėžiu, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Dažniausiai ŽPV perduodamas lytinių santykių metu, oralinio sekso metu arba per odos kontaktą intymiose vietose.
Prezervatyvai sumažina užsikrėtimo riziką, tačiau visiškai nuo ŽPV neapsaugo, nes virusas gali plisti per odos kontaktą.
ŽPV dažniausiai diagnozuojamas gydytojo urologo apžiūros metu įvertinus odos ar gleivinės pakitimus. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama biopsija ar ŽPV tyrimai.
Standartinio profilaktinio ŽPV testo vyrams dažniausiai nėra, todėl itin svarbi specialisto apžiūra ir pakitimų įvertinimas.
Dažniausiai rekomenduojama, nes karpos gali plisti, didėti bei perduoti virusą partneriui.
Ne. Virusas organizme gali išlikti daugelį metų ir pasireikšti daug vėliau.
Taip, tačiau svarbu žinoti, kad virusas gali būti perduodamas partneriui net ir nesant simptomų.
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis pastebėjus karpas, odos ar gleivinės pakitimus, jaučiant diskomfortą arba partneriui nustačius ŽPV infekciją.
Riziką sumažina vakcinacija nuo ŽPV, saugesni lytiniai santykiai bei reguliarūs profilaktiniai patikrinimai.
Taip. Vakcinacija nuo ŽPV rekomenduojama tiek vyrams, tiek moterims, nes padeda sumažinti tam tikrų viruso tipų sukeltų ligų riziką.
Kada kreiptis į urologą?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jeigu:
- pastebėjote karpas;
- atsirado odos ar gleivinės pakitimų;
- jaučiate diskomfortą;
- partneriui nustatytas ŽPV;
- norite profilaktiškai pasitikrinti.
Pastebėjus odos ar gleivinės pakitimus lytinių organų srityje, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją urologą. Ankstyvas ištyrimas leidžia tiksliau nustatyti pakitimus bei parinkti tinkamiausią gydymą.