Varpos vėžys: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas
Varpos vėžys – tai reta, tačiau kliniškai svarbi piktybinė liga, dažniausiai nustatoma pažengusiose stadijose. Išsivysčiusiose šalyse sergamumas siekia apie 1 atvejį 100 000 vyrų, tačiau ankstyvas ligos atpažinimas yra kritiškai svarbus, nes nuo to priklauso gydymo sėkmė ir gyvenimo kokybė.
👉 Dažniausiai liga pasireiškia 50–60 metų vyrams, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems pacientams.
Varpos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Varpos vėžio atsiradimą lemia keli svarbūs veiksniai, iš kurių reikšmingiausi yra infekciniai, higienos ir gyvenimo būdo aspektai.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
- susijęs su ~30 % atvejų
- ypač paplitęs tarp lytiškai aktyvių žmonių
- svarbi prevencija – lytinis švietimas ir saugus seksas
Fimozė (susiaurėjusi apyvarpė)
- padidina riziką net 11–16 kartų
- apsunkina higieną
- gali sukelti lėtinius uždegimus
Rūkymas
- padidina riziką apie 5 kartus
PUVA terapija
- naudojama gydant odos ligas (pvz., psoriazę)
- rizika gali padidėti iki 10 kartų
Didelis lytinių partnerių skaičius
- didina ŽPV infekcijos riziką (3–5 kartus)
Kiti veiksniai:
- prasta higiena
- varpos traumos
- žema socioekonominė padėtis
- neapipjaustymas (ypač kartu su bloga higiena)
Kur dažniausiai atsiranda varpos vėžys?
Naviko lokalizacija:
- varpos galvutė – ~50 %
- apyvarpė – ~20 %
- galvutė + apyvarpė – ~10 %
- rečiau – varpos kūnas
Varpos vėžio simptomai
Ankstyvoje stadijoje:
- dažnai simptomų nėra
Vėliau gali pasireikšti:
- neskausmingas gumbas ar mazgelis
- opos ar išopėjimas (ypač po apyvarpe)
- kraujavimas
- bėrimas ar odos pakitimai
- nemalonus kvapas
- balanitas (uždegimas)
Pažengus ligai:
- padidėję kirkšnių limfmazgiai
- skausmas
- bendras silpnumas
👉 Bet kokie įtartini pakitimai turėtų būti įvertinti gydytojo.
Varpos vėžio tipai
Dažniausia forma:
- plokščialąstelinė karcinoma (~95 % atvejų)
Rečiau pasitaiko:
- bazalinių ląstelių navikai
- melanomos
- mezenchiminiai navikai
👉 Naviko tipas lemia gydymo pasirinkimą.
Varpos vėžio diagnostika
Klinikinis ištyrimas
- varpos apžiūra ir apčiuopa
- limfmazgių įvertinimas
Vaizdiniai tyrimai
- ultragarsas – pirmo pasirinkimo tyrimas
- MRT arba KT – gilesniam išplitimui įvertinti
Biopsija (būtina!)
- paimamas audinio mėginys
- nustatomas naviko tipas ir stadija
👉 Jei yra fimozė – biopsija dažnai atliekama apipjaustymo metu.
Metastazių paieška
- KT (pilvo, dubens)
- krūtinės ląstos tyrimai
👉 Net ir nečiuopiant limfmazgių išlieka apie 25 % mikrometastazių rizika.
Varpos vėžio gydymas
Gydymas priklauso nuo:
- ligos stadijos
- naviko dydžio
- išplitimo
- paciento būklės
Ankstyvų stadijų gydymas
Organus tausojantis gydymas:
- naviko ekscizija
- apipjaustymas
- plastinė rekonstrukcija
Alternatyvos:
- lazerinė abliacija
- radioterapija
👉 Tikslas – išsaugoti funkciją ir gyvenimo kokybę.
Pažengusių stadijų gydymas
Chirurginis gydymas:
- glansektomija (varpos galvutės pašalinimas)
- dalinė amputacija
Išplitusios ligos gydymas:
- radikali penektomija (visos varpos pašalinimas)
- chemoterapija
- radioterapija
Limfmazgių gydymas:
- limfadenektomija (pašalinami limfmazgiai)
- pažengusiais atvejais – sisteminis gydymas
Prognozė
- anksti diagnozuotas vėžys išgydomas iki ~80 % atvejų
- pažengusiose stadijose prognozė blogėja
👉 Ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi.
Stebėjimas po gydymo
Pirmi 2 metai:
- tikrinimas kas 3 mėnesius
- vertinami lytiniai organai ir limfmazgiai
Iki 5 metų:
- kontrolė kas 6 mėnesius
👉 Anksti nustatytas atkrytis dažnai sėkmingai gydomas.
Prevencija
- saugus lytinis gyvenimas
- ŽPV prevencija (vakcinacija)
- gera higiena
- fimozės gydymas
- rūkymo atsisakymas
Apibendrinimas
Varpos vėžys – reta, bet potencialiai sunki liga. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir savalaikis kreipimasis į gydytoją leidžia taikyti mažiau invazinį gydymą ir išsaugoti gyvenimo kokybę.