UROFLOUMETRIJA – šlapimo srovės tėkmės greičio matavimas

Uroflowmetrija – tai greitas, neskausmingas tyrimas, kuris objektyviai parodo, kaip stipriai teka šlapimas ir ar nėra kliūčių šlapimo nutekėjimui.

Tai vienas svarbiausių tyrimų įtariant:

• gerybinę prostatos hiperplaziją;
• šlaplės susiaurėjimą;
• šlapinimosi sutrikimus.

Jeigu šlapimo srovė silpnėja – šis tyrimas dažniausiai yra pirmas žingsnis ieškant priežasties.

Uroflowmetrija plačiai naudojama šiuolaikinėje urologijoje, nes leidžia greitai ir objektyviai įvertinti šlapinimosi funkciją. Tyrimas padeda nustatyti, ar pacientui reikalingi papildomi tyrimai, stebėjimas ar gydymas.

Kada verta atlikti uroflowmetriją?

Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų:

• silpną šlapimo srovę;
• sunku pradėti šlapintis;
• šlapimas teka pertraukomis;
• dažną šlapinimąsi dieną;
• naktinį šlapinimąsi;
• jausmą, kad pūslė neištuštėja.

Tai dažniausiai reiškia, kad yra šlapimo nutekėjimo sutrikimas.

Dalis vyrų šiuos simptomus ilgą laiką laiko natūralia senėjimo dalimi, todėl delsia kreiptis į specialistą. Vis dėlto net ir nedideli pokyčiai gali būti pirmieji prostatos ar šlaplės ligų požymiai.

Kodėl šie simptomai atsiranda?

Dažniausios priežastys:

• prostatos padidėjimas (dažniausia vyrams po 40 metų);
• šlaplės susiaurėjimas;
• šlapimo pūslės funkcijos sutrikimai;
• ilgalaikiai uždegimai.

Problema ta, kad simptomai progresuoja lėtai, todėl daug vyrų prie jų pripranta ir kreipiasi pavėluotai.

Svarbu suprasti, kad šlapinimosi pokyčiai dažniausiai atsiranda ne staiga. Dėl to pacientai ilgą laiką prisitaiko prie simptomų ir pagalbos ieško tik tada, kai jie pradeda reikšmingai trikdyti kasdienį gyvenimą.

Ką tiksliai parodo uroflowmetrija?

Tyrimas objektyviai matuoja:

• šlapimo srovės stiprumą (Qmax – maksimalų šlapimo srovės greitį, Qaverage – vidutinį šlapimo srovės greitį);
• šlapinimosi laiką ir trukmę iki maksimalaus šlapimo srovės tėkmės greičio;
• bendrą išsišlapinto šlapimo kiekį;
• srovės tolygumą ir dinamiką (kreivės formą);
• šlapinimosi pradžios uždelsimą.

Tai leidžia pasakyti ne „gal“, o „taip arba ne“ – ar yra kliūtis šlapimo tekėjimui.

Uroflowmetrijos rezultatai pateikiami grafiškai, todėl gydytojas gali tiksliai įvertinti šlapimo srovės pobūdį ir pastebėti pakitimus, kurie ne visada akivaizdūs vien pagal paciento nusiskundimus.

Kaip vyksta tyrimas?

Procedūra labai paprasta:

1. Atvykstate su pilna šlapimo pūsle.
2. Šlapinatės į specialų aparatą.
3. Aparatas iškart parodo rezultatą.
4. Gydytojas įvertina išvadą.

Trukmė: kelios minutės.

• Skausmo nėra.
• Jokio sudėtingo pasiruošimo nereikia.

Daugeliui pacientų tai vienas patogiausių urologinių tyrimų, nes nėra invazinis ir nesukelia diskomforto.

Ką reiškia blogas rezultatas?

Jeigu nustatomas sumažėjęs srautas, dažniausiai įtariama:

• prostatos padidėjimas;
• šlaplės susiaurėjimas;
• šlapimo pūslės raumens nusilpimas.

Tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai:

• echoskopija;
• likutinio šlapimo matavimas;
• PSA tyrimas (jei reikia).

Svarbu pabrėžti, kad pakitęs uroflowmetrijos rezultatas dar nėra galutinė diagnozė. Jis padeda nustatyti, kuria kryptimi reikėtų tęsti ištyrimą.

Ką pacientai dažniausiai praleidžia?

Silpna šlapimo srovė nėra „normalus amžiaus pokytis“.

Dažnai tai yra:

• ankstyvas prostatos padidėjimas;
• arba mechaninė kliūtis šlaplėje.

Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengvesnis gydymas.

Gydytojo urologo-seksologo, medicinos mokslų daktaro Mindaugo Danilevičiaus praktikoje dažnai pasitaiko pacientų, kurie prie silpnėjančios šlapimo srovės būna pripratę ne vienerius metus. Ankstyvas ištyrimas leidžia išvengti situacijų, kai liga nustatoma jau pažengusioje stadijoje.

Ar vien uroflowmetrijos pakanka?

Ne.

Tai yra atrankinis (screening) tyrimas.

Jis parodo:

• ar yra problema;
• bet ne visada tiksliai kodėl.

Todėl dažniausiai jis yra pirmas žingsnis prieš pilną urologinį ištyrimą.

Vertinant kartu su simptomais, echoskopijos duomenimis ir kitais tyrimais, uroflowmetrija tampa svarbia diagnostikos proceso dalimi.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jeigu:

• šlapimo srovė silpnėja;
• atsirado naktinis šlapinimasis;
• šlapinimasis tapo nebe toks kaip anksčiau;
• jaučiate nepilną išsituštinimą.

Tai jau signalas ne stebėti, o tirti.

Nors šie simptomai nebūtinai reiškia rimtą ligą, jie rodo, kad šlapimo takų funkcija pasikeitė ir verta išsiaiškinti priežastį.

Kodėl verta atlikti uroflowmetriją Klaipėdoje?

Nes tai leidžia:

• anksti nustatyti prostatos problemas;
• išvengti uždelsto gydymo;
• objektyviai įvertinti simptomus;
• nuspręsti, ar reikia gydymo, ar stebėjimo.

Tyrimas suteikia objektyvią informaciją, kuri padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl tolimesnio gydymo ar stebėjimo plano.

Gydytojo komentaras

Uroflowmetrija yra vienas paprasčiausių, bet kartu ir informatyviausių tyrimų urologijoje.

Praktikoje dažnai būtent jis pirmas parodo, kad pacientas turi prasidedančią prostatos ar šlaplės problemą, net jei simptomai dar nėra labai ryškūs.

Dažnai pacientai nustemba pamatę, kad jų šlapimo srovė yra gerokai silpnesnė nei turėtų būti pagal amžių. Tokiais atvejais tyrimas tampa svarbiu atspirties tašku tolimesniam ištyrimui ir gydymo planavimui.

Gydytojas urologas-seksologas, medicinos mokslų daktaras Mindaugas Danilevičius

Registracija uroflowmetrijai

Jeigu jaučiate šlapinimosi pokyčius arba norite įvertinti prostatos būklę, gydytojas urologas-seksologas, medicinos mokslų daktaras Mindaugas Danilevičius konsultacijos metu įvertins simptomus, paaiškins tyrimo rezultatus ir, jei reikės, sudarys tolimesnį ištyrimo ar gydymo planą.

Konsultacijos metu:

• atliekama uroflowmetrija;
• įvertinami simptomai;
• prireikus atliekami papildomi tyrimai;
• sudaromas gydymo planas.

Ankstyvas ištyrimas leidžia laiku nustatyti šlapinimosi sutrikimų priežastį ir išvengti ligos progresavimo ateityje.