Neinvaziniai tyrimo būdai
Šlapimo pūslės būklė dažniausiai pradedama tirti neinvaziniais metodais:
- Echoskopija (ultragarsinis tyrimas) – leidžia įvertinti pūslės sienelių storį, likusį šlapimą po šlapinimosi ir galimus pakitimus
- Šlapimo tyrimas – nustatoma infekcija, kraujas ar uždegiminiai pokyčiai
- Šlapimo pasėlis – tikslingas įtariant bakterinę infekciją
Invaziniai tyrimo būdai
Kai neinvaziniai tyrimai nepakankami, atliekami invaziniai metodai:
- Cistoskopija – šlapimo pūslės apžiūra iš vidaus naudojant optinę įrangą; leidžia tiksliai diagnozuoti auglius, polipus, uždegimus ar kitus pakitimus
- Urodinaminiai tyrimai – vertina šlapimo pūslės funkciją ir raumenų darbą
- Šlapimo nelaikymo mėginiai – nustatomi tikslūs šlapimo netekimo mechanizmai
Kiti vaizdo tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – atliekama sudėtingesniais atvejais, kai reikia išsamios anatomijos įvertinimo
Kada rekomenduojama cistoskopija?
- Įtariant auglius ar polipus
- Nepaaiškinamo kraujo šlapime atvejais
- Kartais, jei kiti tyrimai nerodo pakitimų, o simptomai išlieka
Išvada
Optimalų tyrimo metodą nustato gydytojas urologas, atsižvelgdamas į paciento simptomus ir sveikatos būklę. Dažnai tyrimo eiga prasideda nuo echoskopijos, o prireikus – papildomi invaziniai metodai.