Antinksčių adenoma – tai gerybinis antinksčių navikas, išsivystantis iš žievinio antinksčių sluoksnio, kuris normaliai gamina steroidinius hormonus: aldosteroną, kortizolį, androgenus bei estrogenus.
Jei šis navikas pradeda gaminti didelį kiekį kurių nors iš šių hormonų, jis vadinamas funkcine antinksčių adenoma.
Antinksčių adenomų atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau manoma, kad jas gali lemti genetinės mutacijos.
Jei adenoma hormonų negamina, dažniausiai ji nesukelia jokių simptomų. Tačiau hormonus gaminanti antinksčių adenoma dažnai sukelia ryškius simptomus, priklausančius nuo gaminamo hormono.
Antinksčių adenomos simptomai
Kušingo sindromas (kortizolio perteklius)
Jei adenoma išskiria kortizolį, išsivysto Kušingo sindromas, kuris pasireiškia:
- padidėjusiu kraujospūdžiu
- viršutinės kūno dalies nutukimu
- riebalų kaupimusi sprando srityje („buliaus sprandas“)
- sausa, pleiskanojančia oda
- strijomis pilvo ir šlaunų srityje (tamsiai raudonos juostos)
Kono sindromas (aldosterono perteklius)
Jei adenoma gamina aldosteroną, vystosi Kono sindromas, kuriam būdinga:
- padidėjęs arterinis kraujospūdis
- raumenų silpnumas
- retais atvejais – traukuliai ar net paralyžius
Androgenų perteklius
Adenoma gali gaminti ir androgenus (vyriškuosius hormonus).
Per didelis jų kiekis sukelia:
- padidėjusį plaukuotumą
- spuoguotumą (aknę)
- moterims – vyriškų bruožų atsiradimą
Antinksčių adenomos diagnostika
Antinksčių adenoma dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant:
- kompiuterinę tomografiją (KT)
- magnetinio rezonanso tyrimą (MRT)
Taip pat gali būti nustatoma atsiradus simptomams.
Išsamus ištyrimas
Nustačius darinį, atliekamas išsamus ištyrimas:
- įvertinami klinikiniai simptomai
- matuojamas arterinis kraujo spaudimas
- atliekami hormonų tyrimai
Vertinami rodikliai:
- estrogenų ir androgenų koncentracija
- hormonų pirmtakai
- renino ir angiotenzino aktyvumas
- elektrolitai (ypač kalis)
Papildomi tyrimai:
- deksametazono supresijos testas
Adenomos dydžiui ir pokyčiams vertinti atliekami:
- pilvo kompiuterinė tomografija (KT)
- magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
Antinksčių adenomos gydymas
Antinksčių adenomos gydymas priklauso nuo jos dydžio ir hormoninio aktyvumo.
- Jei adenoma negamina hormonų ir yra mažesnė nei 3 cm – ji dažniausiai tik stebima (kartą per metus atliekant vaizdinius tyrimus).
- Jei adenoma yra funkcinė arba didesnė nei 3 cm, rekomenduojamas operacinis gydymas.
gydymas – adrenalektomija
Funkcinės adenomos gydomos atliekant antinksčio pašalinimą – adrenalektomiją.
Operacija dažniausiai atliekama:
- laparoskopiškai (per mažus pjūvius)
- naudojant modernią vaizdo įrangą
Šio metodo privalumai:
- mažesnė komplikacijų rizika
- mažesni randai
- silpnesnis pooperacinis skausmas
- greitesnis grįžimas į įprastą gyvenimą
Po operacijos siūlai paprastai šalinami po 10–14 dienų.
Antinksčių adenomos prognozė
Jei antinksčių adenoma nustatoma anksti ir taikomas tinkamas gydymas, ligos prognozė dažniausiai yra labai gera.
Svarbiausia – laiku diagnozuoti hormoninius sutrikimus ir pasirinkti tinkamą gydymo taktiką.
Išvada
Antinksčių adenoma – dažniausiai gerybinis, tačiau kliniškai reikšmingas antinksčių navikas, galintis sukelti hormoninius sutrikimus.
Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma antinksčių adenoma leidžia išvengti komplikacijų ir užtikrina gerą paciento (-ės) gyvenimo kokybę.