Akmenligė (inkstų akmenligė) – tai liga, kuria sergant šlapimo takuose (inkstų taurelėse, geldelėse ar šlapimo pūslėje) susidaro konkrementai (akmenys).
Susidarę maži akmenys (3–5 mm) dažniausiai pasišalina savaime su šlapimu ir gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau didesni akmenys inkstuose gali sukelti stiprų skausmą, o migravę konkrementai – šlapimtakio obstrukciją ir komplikacijas. Tokiais atvejais gali prireikti skubaus gydymo, pavyzdžiui, ureteroskopijos (URS) – akmens pašalinimo per šlaplę be pjūvio.
Akmenligės paplitimas ir rizika
Inkstų akmenligė yra dažna liga visame pasaulyje – ja serga apie 1–20 % gyventojų.
- Vokietijoje – apie 1–2 %
- Ispanijoje – apie 5 %
- JAV – apie 10 %
- Lietuvoje – apie 5 % gyventojų
Dažniau serga žmonės, gyvenantys šilto klimato šalyse, nes dėl prakaitavimo susidaro labiau koncentruotas šlapimas.
Vyrai serga 3 kartus dažniau nei moterys, tačiau pastaruoju metu sergamumas tarp moterų taip pat didėja.
Tai dažniausiai 30–50 metų žmonių liga. Jei jau kartą sirgote akmenlige, yra didelė tikimybė, kad ji pasikartos, nes organizmas linkęs formuoti naujus akmenis.
Akmenys formuojasi ilgą laiką ir dažnai nustatomi atsitiktinai – atliekant echoskopiją ar rentgenologinius tyrimus.
Svarbu: nustačius akmens sudėtį, galima taikyti specifinę dietą, kuri sumažina akmenų susidarymo riziką ateityje. Jei išsišlapinote arba Jums pašalino konkrementą, rekomenduojama ištirti jo cheminę sudėtį.
Akmenligės rizikos veiksniai
Šlapimo takų akmenligės riziką didina:
- didelis baltymų, druskos ir cukraus vartojimas
- mažas skysčių kiekis
- šlapimo takų infekcijos
- nutukimas
Taip pat akmenų pasišalinimą gali apsunkinti:
- šlapimo takų susiaurėjimai
- randai
- anatominiai defektai
Akmenligės simptomai
Inkstų akmenligė dažniausiai pasireiškia:
- staigiu, stipriu, protarpiniu skausmu (kas 20–60 min.)
- skausmu šone, plintančiu į kirkšnį ir šlaunį (inkstų kolika)
- pykinimu ir vėmimu
- pilvo pūtimu
- prakaitavimu
- krauju šlapime (hematurija)
Kartais mažesni akmenys gali pasišalinti savaime be simptomų.
Konkrementų rūšys
Dažniausiai akmenys:
- Kalcio oksalato ir fosfato akmenys – dažniausi (70–80 %)
- Uratiniai akmenys – susiję su purinais ir podagra (15–20 %)
- Struvitiniai akmenys – dažnesni moterims, linkę kartotis (apie 10 %)
- Kiti – reti (apie 1 %)
Akmenligės diagnostika
Akmenligės diagnozė nustatoma remiantis:
- anamneze
- klinikiniu ištyrimu
- laboratoriniais tyrimais (kraujo, šlapimo)
- rentgenologiniais tyrimais
- echoskopija
- kompiuterine tomografija (jei reikia)
Po akmens pasišalinimo ar operacijos rekomenduojama ištirti akmenį biochemiškai, kad būtų galima taikyti tinkamą profilaktiką medikamentais ar papildais.
Akmenligės diferencinė diagnostika
Ūmiais atvejais gydytojui svarbu atskirti akmenligę nuo kitų ligų, sukeliančių ūmų pilvą:
- ūminio apendicito
- divertikulito
- tulžies pūslės akmenligės
- žarnų nepraeinamumo
- opaligės
- aortos aneurizmos
- negimdinio nėštumo
Nuo tikslios diagnozės visuomet priklauso ir gydymo taktika.
Akmenligės gydymas
Akmenligės gydymas gali būti konservatyvus arba operacinis.
Konservatyvus gydymas
- skausmui – NVNU
- esant poreikiui – stipresni vaistai (tramadolis, opioidai)
- stebėjimo taktika tikintis savaiminio konkremento pasišalinimo (liturijos)
- vaistai, padedantys pasišalinti akmenims
👉 Mažesni nei 5 mm akmenys dažniausiai pasišalina savaime
Esant akmeniui šlapimtakio apačioje:
- skiriami alfa blokatoriai
👉 Svarbu gerti daug skysčių – tai padidina akmens pasišalinimo tikimybę
Operacinis gydymas
Taikomas 10–20 % atvejų, kai:
- akmuo nepasišalina
- skausmas nemažėja
- atsiranda obstrukcija ar infekcija
Gydymo metodai:
- Ekstrakorporinė litotripsija – akmenų skaldymas
- Ureteroskopija (URS) – auksinis standartas
- Perkutaninė nefrolitotripsija – dideliems akmenims (>2 cm)
Šlapimo pūslės akmenys
Akmenys gali susidaryti ir šlapimo pūslėje, dažniausiai dėl:
- gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH)
- liekamojo šlapimo
Tokiais atvejais gali reikėti:
- litotripsijos
- litotomijos
- TURP (transuretrinės prostatos rezekcijos) arba adenomektomijos
Akmenligės profilaktika
Norint išvengti inkstų akmenų susidarymo, rekomenduojama:
- gerti daug skysčių (kad susidarytų 2–2,5 l šlapimo per parą)
- riboti druską ir baltymus
- valgyti daržoves, uogas, citrusinius vaisius
- laikytis dietos pagal akmens tipą
- vartoti preparatus, skirtus naujų akmenų susidarymo profilaktikai
👉 Pvz.:
- oksalatiniai – riboti šokoladą, riešutus
- uratiniai – mažinti mėsos vartojimą
Galimos komplikacijos
Akmenligės komplikacijos retos, bet galimos:
- pielonefritas
- urosepsis
- hidronefrozė
- inkstų funkcijos nepakankamumas
- kraujavimas
Išvada
Inkstų akmenligė – dažna ir linkusi kartotis liga, tačiau laiku diagnozavus ir tinkamai gydant galima išvengti komplikacijų.
Svarbiausia – ankstyvas ištyrimas, tinkama dieta ir pakankamas skysčių vartojimas, o prireikus – modernūs urologiniai gydymo metodai.
Akmenligės paplitimas ir rizika
Inkstų akmenligė yra dažna liga visame pasaulyje – ja serga apie 1–20 % gyventojų.
- Vokietijoje – apie 1–2 %
- Ispanijoje – apie 5 %
- JAV – apie 10 %
- Lietuvoje – apie 5 % gyventojųAkmenligė – inkstų, šlapimtakių ir šlapimo pūslės akmenys
Dažniau serga žmonės, gyvenantys šilto klimato šalyse, nes dėl prakaitavimo susidaro labiau koncentruotas šlapimas.
Vyrai serga 3 kartus dažniau nei moterys, tačiau pastaruoju metu sergamumas tarp moterų taip pat didėja.
Tai dažniausiai 30–50 metų žmonių liga, ir jei jau kartą sirgote akmenlige, yra didelė tikimybė, kad ji pasikartos, nes organizmas linkęs formuoti naujus akmenis.
Akmenys formuojasi ilgą laiką ir dažnai nustatomi atsitiktinai – atliekant echoskopiją ar rentgenologinius tyrimus.
Svarbu: nustačius akmens sudėtį, galima taikyti specifinę dietą, kuri sumažina akmenų susidarymo riziką ateityje, todėl jei išsišlapinote arba Jums pašalino konkrementą, rekomenduoju ištirti jo cheminę sudėtį. Galimas ir urosepsis, hidronefrozė, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, kraujavimas.